Bernardinų parapija
Giedojimo mokykla PDF Spausdinti
Article Index
Giedojimo mokykla
Švento Pranciškaus paukšteliai
Langas
All Pages

 

Pilnas organizacijos pavadinimas: asociacija

"Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla"

giedojimo_mokykla

 

Giedojimo mokyklos vadovė - Rita Kraucevičiūtė

 

Kontaktai: mob. tel.: 370 686 23 096; Šis el. pašto adresas apsaugotas nuo spambots. Norint jį peržiūrėti jums reikia aktyvuoti JavaScript

 

http://choras.org

 

 

Brangenybes

Mažylių choras „Brangenybės“  (5–6 metų vaikai) – žaidžia, išdykauja, piešia, dainuoja, ploja ir nejučia daug ko išmoksta; linksmina tėvelius pasirodymais.

 

Smilteles

Choras „Švento Pranciškaus smiltelės“  (7–8 metų vaikai) – dainuoja chore, mokosi solfedžio, gieda per šv. mišias, koncertuoja, dalyvauja festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse.

 

Serafimai

Choras „Serafimai“ (9–10 metų. vaikai) - dainuoja chore, mokosi solfedžio, gieda per šv. mišias, koncertuoja, dalyvauja festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse.

 

Sv_Pranciskaus_pauksteliai

Choras „Švento Pranciškaus paukšteliai“  (11–16 metų vaikai) – dainuoja chore, individualiai mokosi vokalo, gieda per šv. mišias, koncertuoja, vasarą linksmai stovyklauja, dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, festivaliuose ir konkursuose (2002 m. -  sidabras tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų konkurse Neerpelto mieste Belgija, 2010 m. - sidabras tarptautiniame chorų konkurse „Cantate Domino“ Kaune). Su pasisekimu koncertavo Ispanijoje, Belgijoje, Latvijoje, Italijoje. Bendradarbiavo su Lietuvos operos ir baleto teatru „Mažojo princo“ pastatyme.

 

 

Jaunimo choras 17–25 m. amžiaus grupės jaunuoliai. Suburtas 2010 m. rudenį. – gieda šv. mišių metu, koncertuoja, rengia stovyklas, planuoja keliauti ir laimėti apdovanojimus ne viename konkurse.

 

Langas_Hildegarda3

Mišrus choras „Langas“ – gieda šv. mišių metu, koncertuoja, dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, rengia stovyklas, keliauja : aplankė Vokietiją, Italiją, Sardiniją, Maltą, Ispaniją, Šveicariją, Argentiną, Korėją, Makedoniją, Lenkiją, Slovakiją ir t.t.

Apdovanojimai:

-          II - ji vieta Tarptautiniame chorų festivalyje Maltoje (1998 m.);

-          II –ji vieta ir specialusis  „Montreux Casino” prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį Tarptautiniame chorų konkurse Montreux, Šveicarijoje (2001 m.);

-          II – ji vieta Lietuvos chorų konkurse, Vilniuje (2001 ir 2007 m.)

-          Bronzos medalis (šiuolaikinės muzikos kategorijoje) tarptautinėje chorų olimpiadoje „Choir Olympics“ Bussan‘o mieste, Pietų Korėjoje (2002 m.).


*  *  *
Kas klausėsi ir girdėjo bažnyčioje  skambant giesmes, tas žino, kokia graži, jaudinanti, didinga ir iškalbinga gali būti ši muzika. Gal ją tokia paverčia  akustika, gal  skliautų didybė, o gal Dievo namų paslaptingos sienos. Ji  širdis pavergia, retą palieka abejingą ir tuščią. O kai gieda tyri vaikiški balseliai,  jie paliečia slapčiausias sielos gelmes, verčia susimąstyti, nusiraminti, atrasti džiaugsmą viduje.
„Sekmadienis mums padovanojo Vilniaus Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos vaikų choro koncertą. Nedaug tą šaltą ir vėjuotą vakarą apsilankė jame , tačiau atvykusiųjų širdyse šalčio tikrai nebuvo. Koks gailestis ir koks piktumas. Ir kaip liūdna. Mūsų šalyje nėra nieko panašaus į šį lietuvių vaikų chorą, kurio giesmininkai primena angelų chorą...“ Tokiais šiltais žodžiais prieš tris metus apie Bernardinų bažnyčios vaikų chorą atsiliepė Ispanijos muzikos kritikas Antonio Bujan laikraštyje ,,El Ideal Gallego,,...

Kaip ir kodėl gimė idėja, mintis įkurti tokią mokyklą? Dar nuo tarybinių laikų, kai turėjau chorą šv. Mikalojaus bažnytėlėje, svajojau apie jaukią, šiltą mokyklėlę, kupiną meilės,abipusės pagarbos ir gerumo. Troškau atskleisti vaikams nuostabų muzikos pasaulį, kad vaikai šioje mokyklėlėje ne tik lavintųsi, bet ir gyventų, džiaugtųsi, pamiltų muziką, keistųsi, suaugtų, suprastų...O bažnyčią pasirinkau neatsitiktinai. Juk chorinė muzika gimė bažnyčioje ir čia yra jos šaknys.  Norisi susilieti su ta aplinka kurioje gimė ši muzika ir kuriai jos didžioji dalis yra skirta.Čia  viskas kitaip. Kita dvasia. Mano idėjos patiko broliams pranciškonams ir dabartiniam jų provincijolui tėvui Benediktui. Mūsų mokykla padeda šimtams vaikų surasti amžinas vertybes, pabėgti nuo agresyviosios kultūros.

Kaip mokykla susitvarko su visu šimtu nutrūktgalvių? Labai paprastai. Turim tokias amžiaus  grupes: 5-6 metų vaikučius. Jų užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę po vieną valandą. Jie mokosi susikaupti, žaidžia įvairius žaidimus, mokosi kvėpuoti, taisyklingai tarti garsus bei žodžius, po truputėlį – dainuoti ir pajausti ritmą. 7-8  ir 9-10 metų grupės – jau mokosi ne tik dainavimo, bet ir gaidų skaitymo – solfedžio. Tai labai svarbu choriniame dainavime. Pagrindinė choro grupė yra nuo 11 – kos  iki 18- kos metų. Jie  mokosi  vokalo atskiru individualiu grafiku ir choro užsiėmimai jiems atima į savaitę apie keturias penkias valandas.Visos grupės dirba atskirai su skirtingais mokyklos pedagogais. Sueina visi tik ypatingų švenčių, šv. Mišių  metu, kai kartu koncertuoja ar stovyklauja.

Manau, nelabai įdomu stovyklose tik dainuoti ir solfedžiuoti... Mūsų stovyklos būna labai įdomios, kūrybingos. Vaidinam,  mokomės piešti, maudomės, klausom brolių paskaitų, kuriam ir ,žinoma, dainuojam...

„Tik“  tris valandas per dieną? Taip, stovykloje repetuojame kiekvieną rytą po tris valandas, bet vaikai tai daro su dideliu noru ir entuziazmu, nes repeticijose vyrauja kūrybinė atmosfera, kuri, kaip žinome, uždega visus.

Kokia yra užklasinės veiklos svarba? Nėra svarbu, kur vaikas dainuoja, kur šoka, kur plaukioja ar piešia, bet svarbiausia, kad jis tuo užsiima. Tai yra kaip  filtras, kuris apsaugos vaiką nuo blogų darbų. Pavyzdžiui, susipažinus su muzika, pasikeis jo vidus. Pamatęs meno grožį, jis nusisuks nuo dalykų, kurie jam pasirodys nepriimtini ir negražūs, kurie nieko bendro neturi su pasaulio harmonija. Tėvai, atvedę penkių metų vaikiuką į kokį nors būrelį, padeda vaikui surasti vertybes, kurios vėliau, jau paauglystėje apsaugos jį nuo blogos įtakos.

Kokie reikalavimai  vaikams stojant į jūsų mokyklą? Jokių reikalavimų naujiems vaikams nekeliame. Priimame visus, kurie nori dainuoti, kam patinka muzika. Dažnai gyvenime būna taip: tie negabūs taip stengiasi, taip dirba, kad pasiekia fantastiškų rezultatų ir dažnai aplenkia gabuolius. Be to, penkių metų vaikutis dar neatskleidžia to, ką jis turi, ką sugeba. Praktika parodė, kad kiekvienas vaikas gali labai daug išmokti ir ištobulinti savo sugebėjimus. Mes džiaugiamės sulaukę visokių vaikų: ir judrių išdykėlių, ir ramių stropuolių. Visi vaikai yra unikalūs ir įdomūs, visi jie slepia savyje kažkokius lobius. Mokykloje dirba  puikus  kolektyvas. Mokytojos myli vaikus, moka su jais bendrauti, žaisti, moka juos sudominti, patraukti jų dėmesį. Mokytojoms kaip mamoms vaikai pasiguodžia, kartais net patiki savo paslaptis. Mes visus vaikus  puikiai pažįstame, kiekvienas mums yra brangus. Labai gerai, kad yra galimybių ir toliau su jais bendrauti, susitikti. Pabaigusiems mūsų mokyklą pasiūlome pereiti į suaugusiųjų chorą „Langas“.

Ką vaikui duoda chorinis dainavimas? Be muzikinio, estetinio skonio lavinimo, be dainavimo ir grožio pajautimo, vaikai, mokydamiesi muzikos, išmoksta koncentruoti dėmesį ir dirbti, lavina savo balsą ir klausą, ugdo atsakomybės jausmą,  mokosi organizuoti savo laiką, mokosi bendrauti, išmoksta kovoti su savo egoizmu, išmoksta atiduoti save. Muzikinis lavinimas praplečia žmogaus sąmonę, gilina jo intelektą, padeda tapti laisvu ir moko išreikšti save.

Ką patartumėte tėvams, kurie dvejoja ar vaiką leisti į dabar taip madingas pop dainavimo mokyklėles ar  pas jus? Tėvai turi žinoti, ko jie nori. Ar jiems prie dūšios lengvoji muzika, ar jie nori rimtesnio muzikinio lavinimo, ar juos traukia masinė kultūra ir komercinis menas, ar tikras, pilnas nenusakomų slėpinių ir grožio meno ir muzikos pasaulis.

Pokalbį norėtųsi baigti dar viena citata iš  ispaniško laikraščio
„Vaikų balsai nuostabūs, bet maža to, kaip tobulai, kaip tiksliai ir gražiai jie dainuoja. Jau pirmas kūrinys išspaudė susijaudinimo ašaras... Koncertas buvo tikra “Dievo palaima vienatvėje“, mūsų vienatvėje, nes mes tokių vaikų neturime...“

Žurnalas ,,Vaikystė‘‘, žurnalistė Daiva Savickienė